Ponseti metodas
Ponseti metodas susideda iš 3 fazių:
Pataisymas
Priežiūra
Priežiūra
Idealiu atveju gydymas pradedamas per pirmąsias kelias vaiko gyvenimo savaites, kad būtų galima pasinaudoti tokio amžiaus audinių elastingumu ir lankstumu.
Pataisymas
A dalis: liejimas
Jūsų vaiko pėda bus švelniai manipuliuojama kassavaitinių apsilankymų metu, siekiant ištempti čiurnos ir pėdos raiščius bei sausgysles. Gimimo metu jie yra trumpi ir aptempti su šleivapėda. Kas savaitę uždedamas gipsas, kad pėda būtų laipsniškai koreguotoje padėtyje. Audiniai atsipalaiduoja laikomi gipsu, kad būtų galima kitą ištemptą padėtį. Galų gale pasislinkę kaulai ir sąnariai yra tinkamai išdėstyti. Kiekvieną savaitę proceso metu jūsų vaiko pėdos forma pasikeis. Gipsai visada turi dengti vaiko pirštus iki kirkšnių, bet gali būti pagaminti iš gipso arba stiklo pluošto. Užmetimo proceso pabaigoje pakoreguojamos visos šleivapėdos dalys, išskyrus equinus (žemyn nukreiptą).
B dalis: Tenotomija
Prieš paskutinį gipsą atliekama Achilo tenotomija, kad būtų atpalaiduota Achilo sausgyslė, kuri yra stora, standi ir atspari tempimui. Tenotomija koreguoja lygiaraštį ir užtikrina gerą čiurnos judesį jūsų vaikui.
Tenotomija laikoma trumpa, nereikšminga procedūra ir yra saugi jūsų vaikui. Dažnai tai daroma poliklinikoje taikant vietinę tos srities anesteziją. Procedūra sukuria sausgyslės plyšį, kuris greitai užgyja gipso metu, todėl sausgyslė tampa ilgesnė ir lankstesnė. Siuvinėti nereikia, nes odos pjūvis labai mažas. Po to čiurna ir pėda tris savaites gipsuojamos visiškai koreguotoje padėtyje, kol sausgyslė gyja.
PRIEŽIŪRA
Nepaisant korekcijos gipso metu, šleivapėdystė laikoma užsispyrusia, nes ji linkusi atsinaujinti arba atsinaujinti. Priežiūra yra labai svarbi jūsų vaiko kelionės dalis, siekiant išvengti atkryčio.
Jūsų vaikui bus paskirta a pėdų pagrobimo įtvaras (FAB) laikyti pėdą ar pėdas koreguotoje padėtyje. Šias petnešas tėvai dažniausiai vadina batais ir juostele arba BNB. Įtvaras „pagrobia“ arba pasuka pėdas į išorę. Jį sudaro du specialūs batai ir strypas, laikantis pėdas koreguotoje padėtyje. Iš pradžių petnešos nešiojamos 23 valandas per parą 2–3 mėnesius. Kiekvieną dieną trumpas laikas skiriamas maudynėms ir glaustymuisi bei žaidimams. Dėvėdami petnešėles, jūsų vaiko stambioji motorika labai neuždels, o jei bus pasiruošęs, jis suras būdų, kaip breketuose riedėti, sėdėti ir net šliaužti. Tačiau nedėvėdami petnešos, kaip nurodyta, tai labai pablogins užmetimo metu atliktą korekciją.
Gydytojui patvirtinus, sutvirtinimas bus sumažintas iki naktų ir miego (arba tam tikros valandos trukmės), kol vaikui sukaks ketveri metai. Kartais gydytojas gali paskatinti ilgiau nešioti breketus (iki šešerių metų), atsižvelgdamas į jūsų vaiko polinkį į atkrytį ir šleivapėdystės sunkumą. Kai nenešioja petnešėlių, dauguma vaikų dienos metu gali avėti įprastą avalynę. Pėdos pagrobimo įtvaras yra vienintelis įtvaras, kuris apsaugo nuo atkryčio. Naudojant kaip nurodyta, breketai yra efektyvesni nei 90%. Pėdų petnešos turi būti tinkamai prigludusios, kaip ir batai, o vaikui prireiks naujų, kai pėda augs su amžiumi.
Gydytojai priežiūros metu gali rekomenduoti fizioterapiją, kad būtų išvengta atkryčio atliekant tempimo ir stiprinimo pratimus. Kineziterapeutas, kurio specializacija yra vaikai, gali pasiūlyti amžių atitinkančias procedūras, kurios būtų įdomios ir veiksmingos jūsų vaikui.
STEBĖJIMAS
Svarbu ir toliau reguliariai tikrinti vaiko pėdą ar pėdas po breketų nešiojimo, stebėti, ar neatsinaujina, arba aptikti bet kokius pokyčius augimo metu. Pavyzdžiui, dėl vienpusės šleivapėdystės gali šiek tiek skirtis kojų ilgis ir pėdos dydis.
Nustojus augti kaulams, patikrinimų sumažėja, maždaug keturiolikos metų moterims ir šešiolikos metų vyrams. Gydytojas patars, kaip planuoti tolesnius tyrimus. Kartais po palaikomojo laikotarpio prireikia operacijos. Skirtingas kojų ilgis gali sukelti skausmą ir jį reikia gydyti, arba dėl pasikartojančių atkryčių gali prireikti sausgyslių perkėlimo.
Šaltinis: „Tėvų šleivapėdystės vadovas“ – Kanados ortopedijos fondas